Baudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus
Turinys
ToggleBaudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus. Pasakoja Adomas Lučinskis, 84 metų amžiaus senukas, gimęs ir augęs Valatkių kaime, kuris lažą ėjęs Kurtuvėnų dvarui.
Baudžiama būdavę dažniausia dėl lažo pareigų. „Nusikaltėliai“ — baudžiauninkai. Tad ir apie „nusikaltimus“ spręsdavęs dažniausia gaspadorius bei lavininkas, nes jis betarpiai nuolat visus lažininkus prižiūrėjo. Jis pats spręsdavęs ir kokią bausmę paskirti, tik pranešdavęs ekonomui apie nusikaltimą ir savo nuomonę, kiek kam už kokį nusikaltimą reikia įkirsti rykščių. EKonomas paprastai patvirtindavęs ir duodavęs valią bausti lažininką lavininko nuožiūra. Na, o šis nesigailėjęs.
Viename prūde žvejojant, užkliuvęs tinklas už įkaltų prūdo dugnan kuolų. Lavininkas įtaręs vieną lažininką, kuris tuo tarpu buvęs čia pat, padėjęs žvejoti. Lavininkas stvėręs kuolą ir pradėjęs šiam tvoti per nugarą, iki jis sukniubęs. Tai matydamas, ekonomas stabdęs įdūkusį lavininką sustoti, bijodamas, kad neužmuštų. Tačiau šis pasiteisindamas, kad per mažai baudęs, tvojęs toliau, iki tiek primušęs, kad nubaustąjį tekę pargabenti į namus ir jis tris savaites sirgęs, iki pagijęs.
Lavininks bausdavęs už mažesnius nusikaltimus vietoje, nesiklausdamas nieko, nes jam esą buvus duota valia bausti savo nuožiūra tuos visus, kurie prasikalsdavo kuo nors darbe arba jo prasikaltimas buvęs susijęs su netinkamu darbo atlikimu. Bet didžiau nusikaltus ir pasireiškus blogai valiai norint pakenkti pono interesams (pav., lažininkas tyčia sugadindavo kokį įrankį, kad, iki jį sutaisys, pagaišti laiką ir pan.), spręsdavęs reikalą ir skirdavęs bausmę pats kamisorius, o kamisorių informuodavęs ekonomas, kuriam savo ruožtu pranešdavęs lavininkas.
Baudžiava. Bausmės vykdymo paskyrimas
Už tinginiavimą ir pasipriešinimą nors žodžiu bausmę skirdavęs ekonomas, išklausęs lavininko pranešimo ir nuomonės, kiek reikia skirti rykščių; dažniausiai būdavę patvirtinama lavininko pasiūlytoji bausmė. Bausmes vykdė specialiai paskirtieji žmonės. Juos skirdavo iš tų pačių lažininkų tarpo pats kamisorius. Parinkdavęs itin stiprius vyrus, kad galėtų bausmę įvykdyti kaip reikiant. Jei ką paskirdavęs kamisorius, atsisakyti nebuvę galima, nes būtų ponas smarkiausiai nubaudęs. Tokia tais laikais buvusi baudžiava ir jos įstatymai.
Kaip pasakojama, labai nenoromis būdavo prisiimamos šios nemalonios pareigos. Tokių žmonių visada buvę po du skiriama. Stiprius skirdavę ne vien dėl to, kad smarkiai galėtų kirsti rykštėmis, bet, esant reikalui, būtų stiprūs, vikrūs ir pakankamai drąsūs eiti imtynių su nepaklusniaisiais, jei būtų bandoma nepasiduoti. Už nepasidavimą grėsdavus dviguba bausmė. Jei rykščių skaičius buvęs skiriama nedidelis, pav., 10—15, tai dažnai lovin neguldydavę, bet parversdavę nusikaltėlį žemėn ir nusmaukus kelnes, čia pat kirsdavę rykščių. Didesnes bausmes vykdant, guldydavę nusikaltėlį lovin.
Bausmės
Bausmės buvo skiriamos ir už mažiausį nusikaltimą. Pav., nereikėdavę nei nusikalsti kai bizūnu lavininkas pavaišindavęs. Jei lavininkui pasirodydavę, kad nepakankamai uoliai dirbama, tuoj paragindavęs geriau dirbti, pavaišindamas bizūnu. Jei paliepdavo padaryti kokį darbą, bet lažininkas, gerai nesupratęs, kaip ir ką padaryti, atlikdavęs ne visiškai taip, kaip buvę įsakyta, lavininkas bausdavęs bizūnų pats arba pranešdavęs ekonomui, sykiu ir savo nuomonę pasakydamas dėl bausmės dydžio.
Už pasipriešinimą lavininkui arba ekonomui grėsė didelė bausmė, žiūrint pasipriešinimo pobūdžio ir kamisoriaus nuožiūros — apie 25 rykštes, o jei nusikaltimas atrodydavęs sunkesnis ir jį padarydavęs ponams nepatinkantis lažininkas — primušdavę tiek, kad tekdavo gerokai pasirgti.
Pasakojama buvus tokį nuotykį. Girtas ekonomas jojęs raitas per laukus, apžiūrėdamas dirbančių laukuose lažininkų darbą. Prijojęs prie kiekvieno dirbančio lažininko, kirtęs kiekvienam bizūnu per nugarą, sakydamas „Dieve padėk”. Visi nesipriešinę, išskyrus vieną jauną lažininką, kuris pjovęs vasarojų. Kada ekonomas artinosi prie jo, šis iškėlęs dalgiakotį apsigynimui. Ekonomas tiek įsiutęs, kad bematant šuoliais nurūkęs dvaran. Už valandėlės pribuvę visas būrys stiprių vyrų, suėmę nusikaltėlį ir tiek primušę, kad šis už mėnesio miręs.
Nei ant savojo pono ir jo žmonių, nei ant svetimo nebuvę galima nepalankiai kalbėti. Jei sužinodavo apie tai kamisorius, skirdavęs rykščių bausmę. Išgirdęs lavininkas pranešdavęs ekonomui arba kamisoriui.
Patalpa, kurioje buvo vykdomos bausmės
Patalpa, kurioje buvo vykdomos bausmės ir kurioje buvo visos tam reikalingos priemonės: lovys, rykštės, bizūnas ir kt., buvo varaunė. (Jos buvusios senose dvaro stainėse, prie „apicinių”).
Pasakotojas Adomas Lučinskis sakosi matęs baudžiavos lovį 1917 m. Lovys buvęs virš dviejų metrų ilgio, platus, išskobtas iš vieno storo rąstagalio. Jis susidedąs iš trijų atskirų lovių, kurie visi išskobti iš rąstagalių. Mat, tos dalys esančios pritvirtintos iš šonų, taip, kad lovys yra kryžiaus formos, nes, mat, paguldžius lovin žmogų, rankos esančios iškryžiavojamos. Pritvirtinimas esąs, toks: nepertoli išilginio storojo lovio galo, toje vietoje, kur, įguldžius žmogų, atitinka rankos, lovio šonuose padaryta išpjovos rankoms; tų išpjovų gilumas toks, kad beveik siekia lovio dugną. Taip pat iš rąstgalių išskobta du neilgi plonesni loveliai rankoms įdėti; jų vieni galai, kuriais pritvirtinama prie didžiojo lovio, esti atviri, t. y., be užgalo bei galo.
Tie loviai pritvirtinami kryžiškai prie išilginio lovio šiuo būdu: apačioje prikalta geležinė štanga išilgai trumpųjų lovelių ir skersai išilginio. Siaurųjų lovelių galuose, šonuose, iš abiejų kiekvieno lovelio pusių, prikalta lenkti geležiniai klemoriai, kurių vieni galai prikalti prie siaurųjų lovelių, o kitį — prie išilginio. Tuo būdu padarytas kryžiškas lovys. Kad įguldytas žmogus negalėtų atsikelti, prikalta keturios šikšnos: dvi išilginiame lovy, kurin įguldomas žmogus, ir dvi šikšnos prie siaurųjų lovelių rankoms įdėti po vieną šikšną kiekviename lovely. Vienoje lovio pusėje prikalta šikšna, o kitoje — geležinė sagtis, kuria prijuosiama šikšna bei diržas. Prie lovelių prikaltos šikšnos rankoms priveržti, iškryžiavus žmogų, o kitos dvi šikšnos išilginiame lovy priveržia kojas per blauzdas pakinkliuose ir ties pažastimis nugara — taip, kad iškryžiuotasai žmogus negalėtų netiktai pats atsikelti, bet ir rankų ištraukti.
Paliepus nusikaltėliui gult lovin, atjuosiama bei nurišama juosta, kuria jis susijuosęs kelnes per rumbą, kelnės nusmaukiamos žemyn, marškiniai sukasuojami aukštyn, įguldoma lovin ir diržais bei šikšnom priveržiama rankos, kojos ir nugara. Tada jau kertama pasturgalin rykštėmis arba bizūnu. Tie, kurie išlaukė laikų, kuomet buvo panaikinta baudžiava, bizūną prisimena kaip to laikotarpio simbolį.
Bizūnas
Bizūnas toks buvęs. Iš aštuonių siaurų šikšninių juostelių nuvytas pats bizūnas, kuris pririštas prie jaučio mižo gyslos. Ant jos drūtgalio užnerta virvutė-kilpa, kurion įkišama ranka, kad bizūnas neištrūktų iš rankų. Antrame gale bizūnas baigiasi pado kvadrato pavidalo dviem gabalėliais, kurių tarpan įdėtas bizūno galas ir abu gabalėliai sunituoti, perkalant ir per bizūno galą, keliomis nytimis iš storesnės vielos. Pado gabalėliai stori ir kieti.
Kaip pasakojama, toks bizūnas buvęs labai skaudus: kertant kiek smagiau, visada kiaurai perkertama ir tekėdavęs kraujas. Bizūną vieton rykščių pavartodavo tokiais atvejais, kai norėdavo skaudžiau nubausti.
Ad. Lučinskis pasakoja, kad prieš 60 metų miręs Kranauskis, skerdžius. Jis buvęs gerokai nukentėjęs. Maždaug po 20 metų baudžiavą panaikinus, jis vyrams pirty rodydavęs randus, kurie užsilikę iš baudžiavos laikų. Jo visas pasturgalis buvęs randuotas, tarytum, būtų buvęs peiliu supjaustytas. Randai buvę sukietėję ir apskritai visas pasturgalis atrodęs nežmoniškai baisiai sukapotas. Kranauskis miręs turėdamas apie 90 metų. Jis dar spėjo pamatyti laikus, kafda baudžiava buvo panaikinta.
Baudžiava ir rekrutai
Į rekrutus imdavę jaunus, iki 30 metų amžiaus vyrus. Dvaro „apicinėse” (rūmuose dvaro tarnautojams) buvęs kambarys, kuriame buvo laikomi, suimti rekrutai. Tenai ėjęs per visą kambarį į sienas įbudavotas balkis, prie kurio pritvirtindavo rekrutus tuo būdu, kad vieną koją įdėdavo į medinį klemorių ir jį stipriai medinėm vinim prikaldavo prie balkio. Pas duris visada stovėjus sargyba iš dviejų žmonių. Rekrutus gaudyti ir juos varyti paskirdavo iš tų pačių lažininkų, kurie verkdami turėję vykdyti pono įsakymą.
Apie rekrutų pabėgimą pasakojama daug įvairių atsitikimų. Pav., apie vieną rekrutą pasakojama, kad jis nakties metu, sudėtom kojom į geležinius pančius, išsiprašęs sargybinio oran savo reikalu. Naktis buvus labai tamsi. Rekrutas nuėjęs patvoriu, atsitūpęs, suėmęs pančius, kad nežvangėtų, tylom perlipęs per tvorą ir pasišalinęs į krūmus, iš kur slinkęs, prisidengdamas nepaprasta tamsa, toliau. Pasigedęs sargybinis pakėlęs ablavą ir tuoj pradėję visur ieškoti. Rekrutas atsidūręs paventy, kada jį pastebėjo besiviją raiteliai. Pamatęs savo persekiotojus, rekrutas puolęs gilion upėn ir, perplaukęs, bėgęs pavenčiu kitoje pusėje. Iki raiteliai suradę negilią vietą persikelti per upę, šis jau buvęs nubėgęs geroką galą; matydamas vėl besivijančius raitelius, vėl puolęs ir perplaukęs kiton pusėn.
Taip jam tekę perplaukti devynius kartus, iki jis visai prisikamavęs išbėgęs nuo raitelių, radęs prieglaudą pas gailestingą žmogų, kurs jam nukalęs nuo kojų pančius, pavalgydinęs, aprengęs sausais rūbais ir išleidęs. Šio rekruto taip ir nesugavę.
Baudžiava yra lygiai ta pati vergovė, tik kitu pavadinimu.
Panašūs straipsniai
Paleoastronomija: objektas ir problemos
Paleoastronomija: objektas ir problemos Paleoastronomija: objektas ir problemos. Visatos pažinimo užuomazgos atsirado jau labai seniai ir yra susijusios su dangaus šviesulių stebėjimu, taigi — astronomija. Jau įrodyta, kad akmens amžiaus žmogus gebėjo operuoti abstrakčiomis sąvokomis, logiškai ir net dialektiškai mąstyti,…
SKAITYTISenovės lietuvių karys
Senovės lietuvių karys Senovės lietuvių karys. Išblyškęs liko senovės lietuvių kario vaizdas. Dainų ir padavimų karžygiai, didvyriai šiandien žmonėms nebeaiškūs. Ir mokyklų literatūra ne geresnį sukūrė senovės kario vaizdą, apginklavusi jį basliais, pagaliais, kuokomis, akmenimis. Tuo tarpu mes dažnai minime…
SKAITYTIKaip užkeikti pinigai degdavo?
Kaip užkeikti pinigai degdavo? Savo senelius dažnai girdime pasakojant apie užkastus lobius, apie degančius pinigus. Esą senovėje lietuviai prieš mirti savo sutaupytu pinigu nepalikdavo savo artimiesiems, o užkasdavo juos kur saugesnėje vietoje į žemę. Kai kurie užkasę tuos pinigus užkeikdavę,…
SKAITYTIVėtrungės kurėnuose
Vėtrungės. Jau nuo seno žvejyba Kuršių mariose buvo apribota įvairiais įstatymais bei nuostatais. Karaliaučiaus žvejininkystės inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose 1844 m., kiekvienam Kuršių marių baseino kaimui nurodytas žvejybos plotas. Kad žvejai nepažeidinėtų teritorijų ribų (už tai jie būdavo baudžiami pinigine bauda…
SKAITYTIRūtų darželis
Rūtų darželis. Senų tradicijų tebesilaikančios — „tebekraunančios kraitį, tebelaukiančios atvažiuojančių piršlių“... — klusnutės, be išimčių tėvų valią tebepildančios mergelės — gruzdietės darželis ir šiandien tebeturi tuos pačius ypatumus. Tebėra išlaikęs savo ankstyvesnį charakterį, koks kad buvo pastarosios motinos bei senutės…
SKAITYTISakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje
Sakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje. Be balanos, žvakė, kaip pasišvietimo priemonė, pagal senelių pasakojimus, visose apylinkėse jau labai senai žinoma, vartota. Bet žvakę, iš vaško ar lajaus pagamintą, vienoj apylinkėje, pvz., jau net prieš 80—90 m., plačiai vartojo, kitoj…
SKAITYTI
Parašykite komentarą