Laikraščiai išėję po „Aušros”
Turinys
ToggleLaikraščiai išėję po „Aušros”. Praėjusį kartą kalbėjau apie pirmąjį tautini lietuvių laikrašti „Aušra (Auszra)” ir apie jo įsteigėją D-rą Basanavičių. „Aušra” kaip žinome pirmoji pakėlė balsą už lietuvių tautos priespaudą, pažadino pačią tautą prie darbo. Bet dėliai įvairių kliūčių, kurios „Aušrai” teko sutikti, ji teėjo tiktai pusketvirtų metų ir 1887 m. sustojo. Rodėsi, kad „Aušrai” sustojus, vėl Lietuvių tauta skęs tamsybėse, be dvasinio savo vadovo. Bet gyvenimas parodė ką kitą „Aušra” pažadino lietuvių tautą iš amžių miego ir parodė jai ateities kelią. Pažadinta lietuvių tauta jau nenurimo. Nors ir neskaitlinga tuometinė lietuvių tautinė inteligentija pradėjo bruzdėti. Sustojus „Aušrai” visi pajuto kažkokį trūkumą, visiems buvo tiesiog nejauku, jautė savo tautinio laikraščio stoką.
Laikraščiai „Šviesa” ir „Varpas”
Greit po „Aušros“ pasirodė dvasiškijos leidžiami laikraščiai ,,Šviesa (Szwiesa)“, kuri ėjo nuo iki 1890 m. Bet tas laikraštis, kaipo kunigų leidžiamas, negalėjo patenkinti dvasinių reikalų pasaulinės lietuvių inteligentijos ir todėl, šie paskutinieji jautė gyvo reikalo turėti grynai pasaulinio turinio tautinį lietuvių laikraštį.
1889 metais buvo įkurtas lietuvių laikraštis „Varpas“, kurį vedė iki savo mirties didelis lietuvių patriotas D-ras Vincas Kudirka. „Varpas“ ėjo iki 1905 metų, vadinasi iki lietuviai atgavo savo spaudą. Jeigu „Aušroje“ dar nebuvo matytos aiškios ir plačios politinės programos, tai jau „Varpas“ turėjo išsidirbęs ne tik popieriuje politinę ir kultūrinę savo veikimo programą, bet ją su visu atsidavimu vykdė gyveniman.
Faktinis „Varpo“ vedėjas Dr. V. Kudirka buvo valstiečio sūnus, gimęs ir augęs sodžiuje, išėjęs aukštus mokslus, buvo susipažinęs plačiai su tuometinio gyvenimo srovėmis ir jomis persiėmęs laikėsi jų ligi karsto lentos. Tos srovės — taip vadinamas pozityvizmas, kuris buvo giliai ir plačiai praplitęs Europoje. XIX a. pradžioje užgimęs romantizmas, paremtas dvasiniu gyvenimu, o ypatingai svajonėmis, buvo jau gerokai ataušęs ir žmonės pradėjo tuomet ieškoti naujų gyvenimo kelių. Buvo surasta realaus gyvenimo pavyzdys, vadinasi imta kreipti dėmesį į ekonominį žmonių gyvenimą: pradėta rūpintis ūkio kultūros pakėlimu, fabrikių steigimu, prekybos plėtojimu ir t.t. Tuo keliu buvo manoma patobulinti žmonių gyvenimą.
Ta srovė ypatingai žymi buvo Lenkijoje, kur po 1863 m. sukilimo nebuvo jokios vilties išsigelbėti iš po rusų jungo, todėl stvertasi pozityvizmo. Ir kadangi Vincas Kudirka mokinosi tuo laiku Varšuvoje, tai turėjo progos arčiau susidurti su ta srove ir ja persimti. Todėl redaguodamas laikraštį „Varpą“ jisai visa siela varė darbą tą kryptimi. Šalia grynai ekonominio darbo, Vincas Kudirka pirmon eilėn pastatė tautiškumą. Jam visų pirma rūpėjo parengti lietuvių inteligentiją tautišku atžvilgiu ir ypatingai kelti lietuvių liaudį iš gilaus snaudulio ir žadinti juose žmoniškumo jausmus. Prie „Varpo“ Dr-as V. Kudirka įsteigė dar grynai ūkininkų laikraštėlį „Ūkininkas“.
Varpo misija
„Varpas“ stovėjo tautinio demokratizmo sargyboje, tarnaudamas visa siela ir visomis išgalėmis Lietuvai. Ką reikėjo pagirti, „Varpas“ girdavo, kas prasikalto prieš lietuvių tautą ir jos gerovę, tam „Varpas“ nesigailėjo papeikimų, nežiūrėdamas prasikaltėlio luomo nei visuomenėj užimamos vietos. Žodžiu lietuvių tarpe „Varpas“ buvo tikras veidrodis, kuriame galima buvo matyti ir blogosią ir gerąją lietuvių gyvenimo pusę. Varpas aiškino lietuviams, kad jokios pagalbos iš niekur negalima laukti, kad svetimųjų globa yra visai nereikalinga, ji tiktai kenkia kultūriniam lietuvių vystymuisi, kad pasitikėti galima tik savo jėgomis.
Nemažiau „Varpas” kovojo ir su rusų įkyrėjusia iki gyvo kaulo biurokratija, su gaujomis žandarų persekiojančių visokį lietuvių tautinį ir kulturinį judėjimą, be to jisai reikalavo, kad rusų vyriausybė teiktų lietuviams visokią pagalbą, nes lietuviai moka mokesčius, atlieka visas piliečių pareigas.
„Varpas” buvo pamėginęs kviestis ir lenkus į bendrą kovą su valdžia bet šie negalėjo pakęsti, kad lietuviai dirba savistovų darbą ir kaip tokį peikė. Antra vertus, tarp lietuvių ir lenkų susitarimo būti negalėjo, nes lenkai buvo daugiausiai ponai, visokio plauko bajorai ir bajorėliai, kai tuo tarpu lietuviai — valstiečiai, dar ne taip senai vilkę baudžiavos jungą.
„Varpo“ programa, kaip matome buvo labai plati, apimanti visą atgimstančios Lietuvos gyvenimą ir todėl „Varpas“ auklėjo ir lietuvių inteligentijos tautinę dvasią ir skiepijo plačiuose visuomenės sluoksniuose tautinį lietuvių susipratimą.
„Varpo“ nuopelnai lietuvių tautai yra milžiniški ir tie nuopelnai daugumoj priklauso mūsų didvyriui D-rui Vincui Kudirkai.
Taip pat reikia paminėti ir kitus tuo laiku ėjusius lietuvių laikraščius.
Laikraščiai „Apžvalga” ir „Tėvynės sargas”
Pradžioje minėjau, kad „Auszrai“ nustojus eiti, pasirodė dvasiškijos leidžiama „Šviesa“ kuri ėjo iki 1890 m. Jai sustojus, išėjo „Apžvalga„. Šį laikraštį leido žemaičių kunigai ir skyrė jį liaudžiai. Tame laikraštyje šalia tautybės buvo gvildenami ir tikybiniai klausimai. „Apžvalgoje“ nebuvo aštraus tono prieš rusų biurokratinę vyriausybę ir prieš lenkų ponus, žodžiu trūko aiškios programos ir todėl „Apžvalga“ neturėjo taip didelės tautinės, kultūrinės ir politinės reikšmės Lietuvai. „Apžvalga” 1896 m. nustojo ėjusi. Jos vieton pasirodė „Tėvynės Sargas“.
„Tėvynės Sargą redagavo žinomas publicistas kun. Juozas Tumas, buvęs Lietuvos universiteto lietuvių literatūros docentas.
„Tėvynės Sargas” ėjo iki 1904 metų ir suvaidino nemažą vaidmenį mūsų atgijimo istorijoj.
Tuo būdu matome, kad „Aušrai“ mirus, išėjo net keli lietuvių laikraščiai. Tolimesnis lietuvių tautinis atgimimas po „Aušros“ plėtėsi, darėsi didesnis, užimdamas vis platesnius visuomenės sluoksnius. Lietuviai kaip inteligentai, taip lygiai ir sodiečiai pradėjo suprasti savo reikalus, pradėjo branginti savo lietuvišką kalbą, pradėjo reikalauti lietuviškų mokyklų, ėmė greitai šviestis žodžiu tauta? Po truputį brendo. O juk reikia nepamiršti, kad tuomet buvo uždrausta lietuviams spauda, kad visi tie laikraščiai ėjo Prūsų Lietuvoje ir visus juos reikėjo gabenti per sieną, kur ne kartą kliūdavo rusų žandarų naguosna Bet tautinis lietuvių susipratimas pasirodė galingesnis ir stipresnis už dvigalvį rusų erelį, lietuvių tauta neišsižadėjusi savo pasiryžimų dėl geresnės ateities iškovojo sau spaudą, kuri buvo leista 1905 metais
Visi tie, kurie kovojo už Lietuvių tautos atgimimą yra ir bus amžinai mūsų tautos didvyriai.
Panašūs straipsniai
Basanavičiaus darbai mūsų istorijai
Basanavičiaus darbai mūsų istorijai. Niekas taip nežadina tėvynės meilės, kaip kilni tautos praeitis. Pavyzdžių rasime kiek norėdami. Šit romėnai didžiuojasi savo kilme - iš trojėnų („Eneida“), Lietuvos didžiūnai, gelbėdami kraštą nuo lenkų įtekmės ir kultūros, XV—XVI a. pagamina teoriją, lietuvius…
SKAITYTI„Aušra” ir D-ras J. Basanavičius
Aušra ir jos įtaka lietuvių tautai. Praeitame įraše, pasakojau apie tuos Lietuvos rašytojus, kurie gyveno ir rašė prieš „Aušros“ pasirodymą arba kurie nebuvo supratę „Auszros“ dvasios. Šiuo kartu aš noriu plačiau pakalbėti apie „Aušrą“ ir jos svarbumą lietuvių tautos atgimime.…
SKAITYTILietuvių rašytojai rašę iki pasirodant „Aušrai”
Įžanga Lietuvių rašytojai. Jei vis dar turėtume galimybę, pakalbėti su savo proseniais, jie mums papasakotu labai baisių dalykų iš savo gyvenimo praeities. Sužinotume, kad iki 1904 metų jie negalėjo lietuviškai skaityti, neturėjo čia Lietuvoje savo laikraščių, nes rusų policija brukdavo…
SKAITYTISimonas Daukantas
Simonas Daukantas. Liublino Unija 1569 m. Lietuva susijungė su Lenkija į vieną valstybę ir prarado savo nepriklausomybę. Lietuvių bajorai bičiuliavosi su lenkų didikais ir pirmieji paskendo lenkybės bangose: priėmė lenkų papročius ir kalbą. Vienok Lietuvą, netekusi politinės nepriklausomybės, lietuvybės dar…
SKAITYTI
Parašykite komentarą