- Visi straipsniai10
- Amatai0
- Folkloras0
- Kita1
- Liaudies medicina0
- Maistas0
- Mitologija1
- Papročiai2
- Pasaulėžiūra5
- Rašytojai ir literatūra0
- Simboliai2
- Statyba ir architektūra0
- Šventės3
Stulpai ir ritualai
Stulpai ir ritualai Stulpai ir ritualai. Gediminaičių Stulpai ir Vytis — pagonybės laikus menantys heraldiniai ženklai, lietuviams virtę laisvės ir valstybingumo simboliais. Juose — garbinga istorinė praeitis ir ateities viltys. Šie ženklai seniausiuose istoriniuose šaltiniuose ne taip dažnai aptinkami. XVI…
SKAITYTIPaleoastronomija: objektas ir problemos
Paleoastronomija: objektas ir problemos Paleoastronomija: objektas ir problemos. Visatos pažinimo užuomazgos atsirado jau labai seniai ir yra susijusios su dangaus šviesulių stebėjimu, taigi — astronomija. Jau įrodyta, kad akmens amžiaus žmogus gebėjo operuoti abstrakčiomis sąvokomis, logiškai ir net dialektiškai mąstyti,…
SKAITYTIMargučiai
Margučiai. Nekalbant apie lietuvių tautodailės turtingumą, tenka iškelti jos viena šaka, kuri nemaža reikšmės turi lietuvių dvasios kūrybinei jėgai nušviesti, tai margučiai arba velykiniai kiaušiniai. Per Velykas jiems teikiama daugiausia reikšmės. Nors kitur, kaip Latgalijoje, margučius muša ne tiktai per…
SKAITYTIPaukščių takas
Paukščių takas Paukščių takas. Lietuviams, kaip ir kitoms tautoms, žinoma Paukščių Tako, arba Paukščių Kelio, juosta, nusidriekusi per visą dangų. Tai mūsų galaktikos, 200 milijardų žvaigždžių sistemos projekcija dangaus skliaute. Paukščių Takas siaura juostele eina per Didžiojo Šuns, Vienaragio Šienpjovių,…
SKAITYTIVelykų papročiai
Velykų papročiai Velykų papročiai. Pirmieji krikščionys labai uoliai ruošėsi prie Velykų šventės: pasninkavo, darė atgailą. Norintieji tapti krikščionimis, per Velykas buvo iškilmingai krikštijami. Vėliau uolumas sumažėjo. Velykos pasidarė džiaugsmo, linksmybės šventė. Krikščionybės skelbėjai, eidami pas nekrikščioniškas tautas, stengėsi krikščionių šventes…
SKAITYTISaulė ir šventės
Saulė ir šventės Saulė ir šventės. Saulė buvo garbinama per svarbiausius darbymečius, ypač per rugiapjūtę. Dzūkų rugiapjūtės papročiuose išliko ne tik Saulės kulto elementų, bet ir mitologinių epinių dainų. Vakarop pjovėjai nusiimdavo kepures, pasisukdavo į Saulę, jai nusilenkdavo 3 kartus…
SKAITYTIVisata ir jos senovinis modelis
Visata ir jos senovinis modelis. Ryšį su kosmosu žmogus suvokė jau ankstyvaisiais pirmykštės bendruomenės laikais. Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių ženklų aptinkama visų tautų pirmykščiame mene. Vaizdiniai buvo kuriami pirmiausia praktiniais tikslais, manant, kad jie gali tarpininkauti tarp žmonių ir kosmoso.…
SKAITYTILietuvių mitologijos apibūdinimas
Lietuvių mitologijos apibūdinimas Lietuvių mitologijos apibūdinimas. Kiekvienas, mėginantis susisteminti lietuvių dievybes, pradeda nuo fakto, kad lietuviai neturėjo nei šventyklų, nei stabų. Kad savo rankomis negamino jokių dievybių atvaizdų ir nestatė joms atskirų pastatų. Šventi namai, kuriuose žyniai-aukotojai gyveno, bokštai, kuriuose…
SKAITYTIRagutis – aludarių Dievas
Ragutis - aludarių Dievas Ragutis - aludarių Dievas. Ragutis buvo valgių ir gėrimų globėju, kartu ir globėju bitininkų bei aludarių. Labiausiai buvo garbinamas puotose. Jam buvo statomi stabai, šventnamiai ir aukurai, kurie buvo pavesti priežiūrai tam tikrų kuningų. Ragučio stabą,…
SKAITYTIKaro Dievas Kovas
Karo Dievas Kovas Karo Dievas Kovas. Kovui (Persų Kaous), karės dievui, buvo pašvęstas kovo mėnuo. Šio dievo ženklu buvo žirgas ar juodas gaidys, kurie jam buvo aukojami. Jopi meldėsi lietuviai, prašydami gero laimikio karėje, o ypačiai prieš patį susikirtimą su…
SKAITYTI- Ankstesnis
- 1
- 2
- …
- 8
- Sekantis