Sakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje
Sakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje. Be balanos, žvakė, kaip pasišvietimo priemonė, pagal senelių pasakojimus, visose apylinkėse jau labai senai žinoma, vartota. Bet žvakę, iš vaško ar lajaus pagamintą, vienoj apylinkėje, pvz., jau net prieš 80—90 m., plačiai vartojo, kitoj apylinkėje — „tik smerties adynoj“. Žemaičiuose, apie Kvėdarną, Rietavą „balanos gadynėj“, pagal senukų pasakojimus, plačiai vartota balana ir, paralele, liktoriuose bei liktarniose — žvakė. Tuo tarpu gruzdiečiuose „balanos gadynėj“ žvakė vartota, kaip senukai kad pasakoja, — tik „liktarnoj ir… smerties adynoj“… Gruzdiečiuose — troboje, klojimuose, be balanos, žibintasi… eglių bei pušų sakais, šią žibinimosi „priemonę“ neleidžiant užgesti deginant specialiai klojimo bei kurio kito trobesio kertėj pamūrytame pečiuke, kurstiniuku vadinamu.
Dargaičių k-mo (Gruzdžių valse.) ūkininkai – senukai apie tą žibinimosi priemonę, kiek pastarieji atsimeną iš savo tėvų, papasakoja kai kurias smulkmenas.
Kaip būdavo renkami sakai?
„Sakų rudenio ir žiemos reikalams — iš anksto pasistorodavo“ — pasakoja Bajela. Lažų (baudžiavos) laiku dvarai pavarydavę būrius moterų bei vaikų su terbomis į mišką rinkti sakų. Būdavę užduodama kiekvienam rinkėjui pririnkti tam tikrą kiekį sakų. Iš žaizduotų eglių bei pušų sakai būdavę grandoma paprastais šakaliukais bei gelžgaliu. Sakus rinkdavę pavasario bei vasaros mėnesiais.
Kurstiniukai, kuriuose degindavo sakus, būdavę pamūryti iš molio, apie 1 metr. aukščio, ir storio — pločio — apie 80 cm. Kurstiniuko prišakis būdavęs nuožulniomis šalinėmis briaunomis. Kurstinuką „kuriant“, sakų teuždegama nedidelis gabalėlis, jam baigiant degti, ta pačia ugnimi uždegama naujas ir t. t. Apšvietimas būdavęs „kaip mėnesiena“. Iš kurstiniuko smilkdavę dūmai ir klojime būdavę padūmavę.
Be įtaisytų klojimuose kurstiniukų ir juose apšvietimo tikslu degintų sakų, sakus, kaip apšvietimo priemonę, daugelis naudoję ir trobos (gyvenamajame name), židinyje. Bet, pasakojusieji senukai šio fakto nebepatvirtina, nes jų atminimu trobose apsišviesti buvę vartota šakaliai (balanos) ir žvakės.
Be kita ko, senieji žmonės pasakoja, kada degtukų nebuvę, ugnį žiebdavo titnagu. Titnagu ugnis būdavusi gaunama šiuo būdu. Prie titnago gabalėlio būdavę pridedama minkštos kempės ir, plieno skiltuvėliu skeliama; išžiebtos kibirkštys veikiai kempę uždegą… Liepsna, paprastai, būdavusi lengva išgauti pūtimo būdu iš anglio. Degančių anglių — žarijų būdavę stengiamasi užlaikyti trobos židiniuose. Klojimuose, šviesos užžibinimui, būdavę stengiamasi, arba nusinešti žarijų iš trobos, arba — „įpūsti“ vietoje.
Žinių suteikė V. Kolinis ir V. Bajala, iš Dargaičių k., Gruzdžių valsč,
J. Petrulis „Sąkų vartojimas pasižibinimui” // Gimtasai kraštas 1940 m. nr. 26-27; p. 267-268;
-
„Vydūnas” moteriški marškinėliai
€27.99 -
„Vydūnas” vyriški marškinėliai
€27.99 -
Džemperis „Vaidilos”
€36.99 -
Juodi, vyriški marškinėliai „Basanavičius”
€27.99
Panašūs straipsniai
Paleoastronomija: objektas ir problemos
Paleoastronomija: objektas ir problemos Paleoastronomija: objektas ir problemos. Visatos pažinimo užuomazgos atsirado jau labai seniai ir yra susijusios su dangaus šviesulių stebėjimu, taigi — astronomija. Jau įrodyta, kad akmens amžiaus žmogus gebėjo operuoti abstrakčiomis sąvokomis, logiškai ir net dialektiškai mąstyti,…
SKAITYTISenovės lietuvių karys
Senovės lietuvių karys Senovės lietuvių karys. Išblyškęs liko senovės lietuvių kario vaizdas. Dainų ir padavimų karžygiai, didvyriai šiandien žmonėms nebeaiškūs. Ir mokyklų literatūra ne geresnį sukūrė senovės kario vaizdą, apginklavusi jį basliais, pagaliais, kuokomis, akmenimis. Tuo tarpu mes dažnai minime…
SKAITYTIKaip užkeikti pinigai degdavo?
Kaip užkeikti pinigai degdavo? Savo senelius dažnai girdime pasakojant apie užkastus lobius, apie degančius pinigus. Esą senovėje lietuviai prieš mirti savo sutaupytu pinigu nepalikdavo savo artimiesiems, o užkasdavo juos kur saugesnėje vietoje į žemę. Kai kurie užkasę tuos pinigus užkeikdavę,…
SKAITYTIVėtrungės kurėnuose
Vėtrungės. Jau nuo seno žvejyba Kuršių mariose buvo apribota įvairiais įstatymais bei nuostatais. Karaliaučiaus žvejininkystės inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose 1844 m., kiekvienam Kuršių marių baseino kaimui nurodytas žvejybos plotas. Kad žvejai nepažeidinėtų teritorijų ribų (už tai jie būdavo baudžiami pinigine bauda…
SKAITYTIRūtų darželis
Rūtų darželis. Senų tradicijų tebesilaikančios — „tebekraunančios kraitį, tebelaukiančios atvažiuojančių piršlių“... — klusnutės, be išimčių tėvų valią tebepildančios mergelės — gruzdietės darželis ir šiandien tebeturi tuos pačius ypatumus. Tebėra išlaikęs savo ankstyvesnį charakterį, koks kad buvo pastarosios motinos bei senutės…
SKAITYTIBaudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus
Baudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus. Pasakoja Adomas Lučinskis, 84 metų amžiaus senukas, gimęs ir augęs Valatkių kaime, kuris lažą ėjęs Kurtuvėnų dvarui. Baudžiama būdavę dažniausia dėl lažo pareigų. „Nusikaltėliai“ — baudžiauninkai. Tad ir apie „nusikaltimus“ spręsdavęs dažniausia gaspadorius…
SKAITYTI
Parašykite komentarą