Rūtų darželis
Turinys
ToggleRūtų darželis. Senų tradicijų tebesilaikančios — „tebekraunančios kraitį, tebelaukiančios atvažiuojančių piršlių“… — klusnutės, be išimčių tėvų valią tebepildančios mergelės — gruzdietės darželis ir šiandien tebeturi tuos pačius ypatumus. Tebėra išlaikęs savo ankstyvesnį charakterį, koks kad buvo pastarosios motinos bei senutės jų mergavimo dienomis. Eilės vakarinėje Gruzdžių valsč. dalyje sodžių — Poviliškių, Dargaičių, Saveikių, Bučiūnų, Ražų, iki pat pastarojo laiko neišsiskirsčiusių vienk. sodžių, reto kiemo neišvysi gale ar pagal šalį grįčios — žolynų darželio. Nors, sakyta, kalbami darželiai tebėra išlaikę senoviškąjį savo charakterį, pažymius, tačiau, darželio papročių atžvilgiu mergelė — gruzdietė — „toli jau pažengusi į priekį“.
Šią savaitę populiaru
-
€24.57
Vyriški marškinėliai „Saulė”
-
€99.99
Rankinė iš odos
-
€36.99
Džemperis „Vaidilos”
Tipingas gruzdietės mergelės darželis, žinoma, labai nežymiai kuo tesiskiria nuo kitų apylinkių mergelių darželių. Tačiau jis betgi ne be originalių ypatumų, ne be būdingų papročių. Vidury kiemo rato formos (klombai, kokius šiuo laiku, ypač vienkiemiuose merginos kad daro), ne prie grįčios, bet kur nors kitoje vietoje darželio — nė apsirikus nedarydavo. Senovėje vienintelė darželio vieta — gale grįčios į gatvės pusę, bei, jei išplečiama, gėlių auginama didesniu maštabu — ir pagal grįčios šalį, tuo būdu darželis sudarydavo vinkelio formą.
Darželis, paprastai, aptveriama dailiau, negu bendrai sodyba; tverdavo garadėliais (tuinais, jų galus, viršų, lygiai nukerpant) bei štakietėliais. Darželio vidaus sutvarkymas būdavęs apskritomis vainiko pavidalo, lovelėmis. Vėlesniu laiku (tarm. šalinkiau), maždaug po 1914 m. karo, daugumos mergaičių buvę pamėgta loveles ruošti „širdžiukės“ paiydalo. Senovėje lovelės būdavę mėgiama aptaisyti akmenukais, kiek vėliau žaliomis žilvyčio vytelėmis (išpinama), o pastaruoju metu dauguma loveles aptaiso iš pievos atpjautomis velėnomis. Į loveles žemė būdavusi įmama iš patvorių, išpuvusi, puri. Lovelių tarpeliai, ypač vasaros metu, stengiamasi bent keliais atvejais išbarstyti smėliu bei žvyru.
Darželyje gėlių sodinimo tvarka būdavusi — bent kelios lovelės buvę vienos gėlių atmainos, kitose lovelėse buvę maišoma. Žiemkenčiai ir nasturkas, išskiriant rūtas ir mirtą, būdavę sodinami patvoriais. Rūtų viena lovelė būdavusi pačiame darželio viduryje.
Rūtų darželis ir jame sodinami medeliai
Iš medelių — jazminas, bezdas augdavę kurioje nors darželio kertėje. Erškėtis. — darželio pakrašty, arčiau trobos durų. Kiti medeliai (dekoratyviniai) mėtomi pagal takelius, arčiau klėties.
Ona Vaičiulienė, 55 m. amž. (Dargaičių k.), buvusi aistringa darželio, kvietkų mylėtoja, nežiūrint kad turi išauginusi dukteris, savo mergautinių dienų darželio su jo rūtomis, mirta bei pinavijomis – ir dabar „iš rankų nepaleidžia”.
— Jei kuri mergina netaiso darželio, tai ta nemyli „Marijos“ — šitaip mus, mažas, motinos mokindavo — taip O. Vaičiulienė atsako į klausimą, kodėl senovėje lietuvaitės buvo taip susirišusios su darželiu. — Į tokią merginą, kuri netaisydavo darželio, žiūrėdavo kaip į tinginę, dyvydavosi ir, stačiai į akis sakydavo: „jei nelaikai darželio, tai geriau būk vyras“ rimtai, neturinčiai darželio merginai, vaikinai dviprasmiškai kartais pažerdavę: „apsileidėle, kur tavo rūtos?!“.
Rūtų darželis ir mergelių kraitis
Senovėje mergelės, be kraičio, antras pasidžiavimas būdavęs — darželis. Tarpusavy sodžiaus merginos, ypač šventomis dienomis, vaikščiodavę vienos pas kitas ir džiaugdavęsi darželiais. Vienos kitų girdavusios darželį, gėles, tvarką.
„Kvietkų” puokštė iš rūtų darželio
Senovėje bei ankstyvesnių laiku merginai į bažnyčią be kvietko (bukieto) nueiti, būdavę lygu kaip nueiti be rožančiaus bei maldaknygės. Bažnyčioje be kvietko stovėti būdavę — pačiai merginai gėda, lyg tai ko trūktų. Į bažnyčią įsidedamasai kvietkas, jei sezone, būdavęs sutaisomas kiek įmanoma iš įvairesnių gėlių, bet pagrindinė gėlė, ypač iš kvietko pakraščių, būdavusi — rūta. Kvietko kotas apvyniojamas skepetaite ir siūlu. Rūtų, kaipo mėgiamiausios, be to, žiemkentės gėlės, reta mergina nesirūpindavusi turėti ir žiemą. Rudeniop, prieš užšąlant, rūtas, būdavę nuskinama, iš jų po 6—10 šakelių, siūlu perrišant sudaroma kvietkai ir, pat vietoje, darželyje padarius rūselę, čia rūtos konservuojama. Į rūsį prie rūtų kartu, dažnai konservuojama ir mirtos. Taip konservuotos rūtos, žiemos metu daugiausia naudojamos vestuvių atsitikimais (vainikams, šiaip puošimui). Tačiau ir žiemos metu merginos, dažnai, mėgdavusios bažnyčioje turėti rūtų kvietkelį.
Senovėje gėlių rasodos pardavimui niekas neauginę, nes gėlių rasodą pardavinėti, o juo labiau pirkti, būtų buvusi, kaip teigia pasakotoja, didelė gėda. Tiek rūtų, tiek visų kitų gėlių, iš sėklos auginamų, kiekviena mergina iš savo darželio laiku pakankamai prisiimdavusios ir sėklos pirkti nereikėdavę. Gėlių sėkla nuimama kaip tik prieina (pribręsta). Sėkla iškuliama, suraišiojama drobės mazgeliuose ir per žiemą pralaikoma šaltoje troboje.
Ištekėjusios moterys darželiais ir kvietkais jau nebesirūpindavusios, tačiau rastą darželį paniekinti — pasirodymas negerumo. Tokia marti nesugyvenanti ir su vyro namiškiais.
Liaudies medicina
Ištekėjusios moterys, Devintinių proga, nešdavusios bažnyčion „šluotas“ kiečio, izapo rūtų, šalavijos ir k., ir, pašventintą, naudodavę vaikam smilkyti nuo išgąsčio.
Rūtų darželis ir kokias jame senovėje gėles augindavę?
Gėlės, kurias senovėje augindavo darželyje: rūta, mėta, mirta, pinavija (raudonoji, baltoji), dobiliukai — šimtažiedžiai (tarm. berazumiai, aukšti), karkleliai balti ir ružavi, srustijos (sodinamos aplink lovutes), našlaitės, žirneliai, nasturkos, cibuliukai (ciplikai), prancūzai (sniurglionai), čebačiukai, levandra (aukštuoliai), valakiškos mėtos (plačmėtės), šaltmėtės, pūkinės mėtos, lelijos rugiapiūtes (kaip tik sužįsta — pjautini rugiai), kalavijai – nakties karalienė (peiliai) ir geltonieji: lelijos (kur nosį nudažo), lelijėlės balt, (narcizai), dobiliukai baltieji (kryžiam ir kapams aptaisyti), sausiukai (čiužuliai),
Medeliai rūtų darželyje
Bezdai melsvieji, žirneliai (akacijos), jazminai, erškėčiai (pilnaviduriai ir dykaviduriai), gražieji medeliai (baltos uogos, stovi per žiemą, jais kuliant kaišo mašiną), putinėlis, šilkas (smydras).
J. Petrulis „Rūtų darželis Gruzdietės” // Gimtasai kraštas 1940 m. nr. 26-27; p. 306-308;
-
Vyriški marškinėliai „Saulė”
€24.57 -
Rankinė iš odos
€99.99 -
Džemperis „Vaidilos”
€36.99 -
Saulė. Geležinė kryžiaus užbaiga
€119.00
Panašūs straipsniai
Paleoastronomija: objektas ir problemos
Paleoastronomija: objektas ir problemos Paleoastronomija: objektas ir problemos. Visatos pažinimo užuomazgos atsirado jau labai seniai ir yra susijusios su dangaus šviesulių stebėjimu, taigi — astronomija. Jau įrodyta, kad akmens amžiaus žmogus gebėjo operuoti abstrakčiomis sąvokomis, logiškai ir net dialektiškai mąstyti,…
SKAITYTISenovės lietuvių karys
Senovės lietuvių karys Senovės lietuvių karys. Išblyškęs liko senovės lietuvių kario vaizdas. Dainų ir padavimų karžygiai, didvyriai šiandien žmonėms nebeaiškūs. Ir mokyklų literatūra ne geresnį sukūrė senovės kario vaizdą, apginklavusi jį basliais, pagaliais, kuokomis, akmenimis. Tuo tarpu mes dažnai minime…
SKAITYTIKaip užkeikti pinigai degdavo?
Kaip užkeikti pinigai degdavo? Savo senelius dažnai girdime pasakojant apie užkastus lobius, apie degančius pinigus. Esą senovėje lietuviai prieš mirti savo sutaupytu pinigu nepalikdavo savo artimiesiems, o užkasdavo juos kur saugesnėje vietoje į žemę. Kai kurie užkasę tuos pinigus užkeikdavę,…
SKAITYTIVėtrungės kurėnuose
Vėtrungės. Jau nuo seno žvejyba Kuršių mariose buvo apribota įvairiais įstatymais bei nuostatais. Karaliaučiaus žvejininkystės inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose 1844 m., kiekvienam Kuršių marių baseino kaimui nurodytas žvejybos plotas. Kad žvejai nepažeidinėtų teritorijų ribų (už tai jie būdavo baudžiami pinigine bauda…
SKAITYTISakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje
Sakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje. Be balanos, žvakė, kaip pasišvietimo priemonė, pagal senelių pasakojimus, visose apylinkėse jau labai senai žinoma, vartota. Bet žvakę, iš vaško ar lajaus pagamintą, vienoj apylinkėje, pvz., jau net prieš 80—90 m., plačiai vartojo, kitoj…
SKAITYTIBaudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus
Baudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus. Pasakoja Adomas Lučinskis, 84 metų amžiaus senukas, gimęs ir augęs Valatkių kaime, kuris lažą ėjęs Kurtuvėnų dvarui. Baudžiama būdavę dažniausia dėl lažo pareigų. „Nusikaltėliai“ — baudžiauninkai. Tad ir apie „nusikaltimus“ spręsdavęs dažniausia gaspadorius…
SKAITYTI
Parašykite komentarą