Senovės lietuvių karys
Turinys
ToggleSenovės lietuvių karys
Senovės lietuvių karys. Išblyškęs liko senovės lietuvių kario vaizdas. Dainų ir padavimų karžygiai, didvyriai šiandien žmonėms nebeaiškūs. Ir mokyklų literatūra ne geresnį sukūrė senovės kario vaizdą, apginklavusi jį basliais, pagaliais, kuokomis, akmenimis. Tuo tarpu mes dažnai minime savo prosenelių atliktus didelius žygius savo tėvynei. Gėrimės jų pasiaukojimu ir narsiomis kovomis. Stebimės sienomis, nusidriekusiomis nuo jūrų iki jūrų. Jie sulaiko germanų ir totorių veržimąsi, šimtus metų kovoja su vokiečių ordinu. Kaip visa tai suderinti?
Pakanka tik trupučio akylumo, ir suprasime, kad paprasta logika neleidžia vaizduotis tokių žygių, vartojant minėtus gynimosi įrankius. Tokiais ginklais aisčiai nebūtų galėję atsiginti nuo savo karingų kaimynų, kad ir normanų, kurie tiek daug Europos šalims įvarė baimės, ypačiai 9 ir 10 amž. savo nuolatiniais puolimais. Normanai užkariavo Rusiją nuo Didžiojo Naugardo iki Juodosios jūros. Paskiau Britų salas, t. y. dabartinę Angliją, įsigalėjo Š. Amerikoj, Prancūzijoj, Pietų Italijoj ir t.t. Mažne stebuklinga: aisčiai, nors arčiausiai normanų gyveno, išlaikė savo nepriklausomybę!
-
Puodelis. Medinis kaušelis 15 cm.
€16.99 -
Juodi, vyriški marškinėliai „Basanavičius”
€27.99 -
Džemperis „Vaidilos”
€36.99 -
„Vydūnas” moteriški marškinėliai
€27.99
Imkime toliau vokiečių ordiną. XIII a. pradžioj, lenkų pakviestas, apsigyvena jam padovanotoj žemėj prie Vyslos, tarp slavų ir aisčių, ir kariauja 200 su viršum metų kryžiaus karą, padedamas viso krikščioniškojo pasaulio. Iš visų aisčių vieni lietuviai išlaiko savo laisvę ir susivieniję sukuria valstybę. Tai neįmanomas dalykas primityviais ginklais taip ilgai priešintis, anų laikų supratimu, puikiai apsiginklavusiems kryžiaus riteriams.
Senovės lietuvių karys ir jo ginkluotė
Rimti praeities tyrinėtojai visai atmeta tokias pasakas, kad lietuviai arba aisčiai su kuokomis kariavę. Priešistorinių laikų archeologinės iškasenos paremia tokią mąstyseną. Aisčiai buvo jokiu būdu ne menkiau apsiginklavę už priešus. Ta aplinkybė, kad senovės karį lietuviai laidodavo su jo mylimais daiktais, tikėdami, jog jis ir po mirties taip pat kariausiąs, iškelia švieson anų laikų kario apsiginklavimą. Šalia mirusio dėdavo kardus, ietis, durtuvus, lankų strėles apkaustytais metaliniais smaigaliais, kirvius, aukštus, kaip piramides, šalmus, šarvus, skydus.
Šalia kario paguldydavo vieną, du ar tris žirgus. Yra rastas kario kapas net su aštuoniais žirgais. Karių daiktai pasižymėdavo savo grožiu. Taip antai kai kurie žalvariniai šalmai buvo paauksuoti. Karys, matyt, savo žirgu nemažai didžiavosi, jį puošė auksu, sidabru, žalvariu, gintaru. Auksu, sidabru, žalvariu papuošdavo žirgo žąslus, kaktą, ant kaklo užkabindavo skambalėlį. Kilpos buvo žalvarinės ir paauksuotos, tokie pat ir pentinai. Ir mūsų dainos taip vaizduoja puikų žirgelį, ant kurio bernelis ir į karužę jodavo ir pas mylimą mergelę.
Prasidėjus istoriniams laikams, kada rašto žinios darosi vis dažnesnės, anų laikų ginklų technika rodo lietuvių karį kaip reikiant apsiginklavusį. Ginklai buvo daromi ne tik namie, bet taip pat ir įvežami iš kitų kraštų. Prekyba ginklais Lietuvoje žydėjo. Tai pakankamai rodo ir Romos papų laiškai, kuriais jie kartkartėmis gynė krikščionims aisčiams pardavinėti ginklus. Įvežamųjų daiktų tarpe minimi ir šarvai.
Iš ordino kronikų matyti, kad lietuviai reikale mokėdavo greit pasistatyti tiltą per upę, kaip matome prie Karaliaučiaus, kai iš jo stengėsi išvyti ką tik įsitvirtinusį ordiną; vartodavo, kaip ir vokiečiai, svaidomąsias mašinas. Livonijos eiliuotosios kronikos autorius, aprašydamas 1210 m. aisčių Rygos puolimą, mini kuršius vartojus nepaprastai didelius skydus, už kurių pasislėpę puldavo.
Lankai
Nuostabu, kad Vilniaus prof. Lovmianskis neigia lietuvius vartojus lankus. Tuo tarpu senkapiuose dažnai randamos strėlės. Marienburge yra senas vaizdas, kur prūsas šauna iš lankų. Apie lankų vartojimą liudija kad ir šis prekybos faktas. Viduramžiais iš Lietuvos į Angliją, be kitų prekių, išveždavo ir uosį, iš kurio anglai darydavo didelius lankus. Uosis, pasižymėdamas lankstumu, buvo kaip tik gera medžiaga lankams.
Laivynas
Taip pat negalima su Lovmenskiu sutikti ir laivyno klausime. Aisčiai, kaip ir lietuviai, plačiai naudodavosi laivais. Savo prekybos laivais atlikdavo tolimas keliones po Baltijos jūrą ir puldavo įsikūrusius vokiečius Rygoje, Karaliaučiuje ir Klaipėdoje. Kęstutis atsiveža savo patrankas laivynu į Jurbarką prieš ten įsitvirtinusius vokiečius. Kai pastaraisiais laikais vokiečių istorikai pradėjo rašyti apie Rytų Prūsijoj randamų laivų normanišką kilmę, Lovmianskis susigriebęs pakeičia savo nuomonę, laikydamas tuos laivus ne germaniškais, bet aistiškais. Karaliaučiaus prof. Lohmeyeris taip ir prieš Didįjį karą aiškino.
Lietuvos karys vokiečių kronikose
Neturime čia vietos kalbėti dėl lenkų prof. Lovmianskio tendencingumo lietuvių atžvilgiu. Bet turime griežtai atmesti jo paties išgalvotus tvirtinimus, kad lietuviai mėgdavę plėšikauti ir kad tas amatas buvęs žymus Lietuvos turtų šaltinis. Jei lietuviai dažnai užpuldavo ordino nukariautas žemes, tai nuteriodavo jas ne dėl plėšikavimo, o dėl keršto. Net vokiečių ordino kronikose tvirtinama, kad lietuviai tvirtai laikydavosi duotojo žodžio arba padarytos taikos. Šiose kronikose dėl to net randame nemaža pagiriamų žodžių. Lietuvos karį senosios istorijos žinios apibūdina, kaip vikrų ir drąsų.
Vienas mūsų dainius, aprašydamas Kijevo kunigaikščio Igorio laikus (X amžiaus pradžioj), sako, kad dėl lietuvių raitelių ir Dauguvos upė nebe sidabru tekanti, o tapusi bala. Ordino kariuomenė atviruose mūšiuose neišlaikydavo lietuvių antpuolio, kaip antai buvo Šiaulių ir Durbės mūšiuose. Ordino visas išganymas sunkiose valandose buvo mūrinės pilys. Už jų tvirtų sienų jie visur ir visada galėdavo išsilaikyti, kol dar pasaulis nepažino patrankų.
Kariaujančios moterys
Rodos, ir moterys padėdavo kariauti. Tam pritaria ir mūsų padavimai apie narsiąją Gražiną, karingąją Nomedą ir Nadruvos kunigaikštytę. XIIT amžiaus Livonijos eiliuotoji kronika pasakoja apie narsias latves, kurios jodinėdavusios ant žirgų:
Jų moterys nepaprastai augalotos,
turi nuostabius drabužius;
jos jodinėja, kaip ir jų tėvai…
Ten mergaitės, pagal papročius, jodinėja, kaip ir vyrai.
Šis paprotys lietuvaitėms irgi žinomas. Kai Prūsų karalius Fridrikas Vilhelmas IV keliavo į Klaipėdą, jį palydėjo 84 raitos lietuvaitės nuo Priekulės iki Klaipėdos. Ir dabar per iškilmes Rusnės ir Priekulės grakščiosios lietuvaitės, kaip amazonės, jodinėja ant gražių žirgų.
Dr. J. Remeika „Senovės žinios apie Lietuvos karį” // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 10, p. 505-507
-
Vyriški marškinėliai „Saulė”
€24.57 -
Rankinė iš odos
€99.99 -
Džemperis „Vaidilos”
€36.99 -
Saulė. Geležinė kryžiaus užbaiga
€119.00
Panašūs straipsniai
Paleoastronomija: objektas ir problemos
Paleoastronomija: objektas ir problemos Paleoastronomija: objektas ir problemos. Visatos pažinimo užuomazgos atsirado jau labai seniai ir yra susijusios su dangaus šviesulių stebėjimu, taigi — astronomija. Jau įrodyta, kad akmens amžiaus žmogus gebėjo operuoti abstrakčiomis sąvokomis, logiškai ir net dialektiškai mąstyti,…
SKAITYTIKaip užkeikti pinigai degdavo?
Kaip užkeikti pinigai degdavo? Savo senelius dažnai girdime pasakojant apie užkastus lobius, apie degančius pinigus. Esą senovėje lietuviai prieš mirti savo sutaupytu pinigu nepalikdavo savo artimiesiems, o užkasdavo juos kur saugesnėje vietoje į žemę. Kai kurie užkasę tuos pinigus užkeikdavę,…
SKAITYTIVėtrungės kurėnuose
Vėtrungės. Jau nuo seno žvejyba Kuršių mariose buvo apribota įvairiais įstatymais bei nuostatais. Karaliaučiaus žvejininkystės inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose 1844 m., kiekvienam Kuršių marių baseino kaimui nurodytas žvejybos plotas. Kad žvejai nepažeidinėtų teritorijų ribų (už tai jie būdavo baudžiami pinigine bauda…
SKAITYTIRūtų darželis
Rūtų darželis. Senų tradicijų tebesilaikančios — „tebekraunančios kraitį, tebelaukiančios atvažiuojančių piršlių“... — klusnutės, be išimčių tėvų valią tebepildančios mergelės — gruzdietės darželis ir šiandien tebeturi tuos pačius ypatumus. Tebėra išlaikęs savo ankstyvesnį charakterį, koks kad buvo pastarosios motinos bei senutės…
SKAITYTISakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje
Sakai ir jų vartojimas pasižibinimui senovėje. Be balanos, žvakė, kaip pasišvietimo priemonė, pagal senelių pasakojimus, visose apylinkėse jau labai senai žinoma, vartota. Bet žvakę, iš vaško ar lajaus pagamintą, vienoj apylinkėje, pvz., jau net prieš 80—90 m., plačiai vartojo, kitoj…
SKAITYTIBaudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus
Baudžiava. Šis tas apie bausmes ir rekrutus. Pasakoja Adomas Lučinskis, 84 metų amžiaus senukas, gimęs ir augęs Valatkių kaime, kuris lažą ėjęs Kurtuvėnų dvarui. Baudžiama būdavę dažniausia dėl lažo pareigų. „Nusikaltėliai“ — baudžiauninkai. Tad ir apie „nusikaltimus“ spręsdavęs dažniausia gaspadorius…
SKAITYTI
Parašykite komentarą